Beveik pusė milijono transporto priemonių popieriuje egzistuoja, bet eisme nedalyvauja: kas slypi už šio skaičiaus? Seni, techniškai netvarkingi, nebevažiuojantys ir likimo valiai palikti automobiliai sukelia kur kas daugiau problemų nei tik užimtos stovėjimo vietos ir aplinkos tarša. Aplinkos apsaugos instituto atlikta analizė rodo, kad neegzistuojant realiai atsakomybei už atitarnavusius automobilius, Lietuvoje susidaro sąlygos nelegaliam jų ardymui, o tai lemia šešėlinę ekonomiką ir dar didesnę aplinkos taršą.
VĮ „Regitra“ duomenimis, 2023 m. spalio 1 d. Lietuvoje buvo beveik pusė milijono – 461 401 transporto priemonių (TP), kurių leidimas dalyvauti eisme sustabdytas. Daugiau nei pusė iš jų – 259 477 buvo tokių, kurių leidimas dalyvauti eisme sustabdytas ilgiau nei 2 metus. TP leidimas dalyvauti eisme yra sustabdomas jeigu TP neturi galiojančio privalomojo automobilio draudimo arba galiojančio privalomosios techninės apžiūros liudijimo.
„Automobilio draudimo ir techninės apžiūros liudijimo galiojimas gali pasibaigti ir per neapsižiūrėjimą. Kartais transporto priemonių, pavyzdžiui, motociklų savininkai gali ir neskubėti jų pratęsti, nes motociklais važinėja tik vasarą. Situacijų gali būti įvairių, tačiau dveji metai yra gana ilgas laiko tarpas ir jeigu per tiek laiko neprireikė ar nepasisekė įveikti privalomosios techninės apžiūros, galima daryti pagrįstą prielaidą, kad toks automobilis yra mechaniškai netvarkingas, pažeistas, taršus, nebetinkamas eksploatuoti, todėl gali būti laikomas atlieka“, – sako Aplinkos apsaugos instituto direktorius Alfredas Skinulis.
Skaičiai kelia klausimų
Pagal šiuo metu galiojantį Transporto priemonių pripažinimo eksploatuoti netinkamomis transporto priemonėmis (ENTP) kontrolės tvarkos aprašą, TP, kurių leidimas dalyvauti eisme yra sustabdytas ilgiau nei 2 metus, turi tikrinti Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos.
„Sudėtinga įvertinti, ar toks kontrolės mechanizmas realiai veikia, nes TP, kurių leidimas dalyvauti eisme sustabdytas, skaičius Lietuvoje kelerius metus iš eilės yra priartėjęs prie tos pačios pusės milijono ribos: 2021 m. spalio 1 d. tokių TP buvo 430 458, 2022 m. spalio 1 d. – 466 395, o 2023 m. spalio 1 d. – 461 401. Be to, kiti mūsų ekspertų išanalizuoti skaičiai kelia klausimų, kodėl kai kurie asmenys turi tiek daug TP, kurių leidimas dalyvauti eisme sustabdytas“, – svarsto A. Skinulis.
„Regitros“ duomenys rodo, kad 2023 m. spalio 1 d. Lietuvoje buvo 16 887 fiziniai asmenys ir 5533 juridiniai asmenys, kurie buvo savininkai 3 ir daugiau TP, kurių dalyvavimas eisme sustabdytas. Kai kurie asmenys turėjo itin didelius kiekius TP, kurių dalyvavimas eisme sustabdytas. Pavyzdžiui, vienas fizinis asmuo buvo savininkas 145 TP, kurių leidimas dalyvauti eisme sustabdytas, vienas juridinis asmuo buvo savininkas 2368 TP, kurių leidimas dalyvauti eisme sustabdytas, vienas fizinis asmuo buvo valdytojas 1471 TP, kurių dalyvavimas eisme sustabdytas, vienas juridinis asmuo buvo valdytojas 1480 TP, kurių dalyvavimas eisme sustabdytas. Atsitiktiniu būdu atrinkus dešimt sąraše esančių juridinių asmenų ir patikrinus jų informaciją svetainėje rekvizitai.lt paaiškėjo, kad nemaža dalis įmonių – bankrutavusios, likviduotos.
Per metus, nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2023 m. spalio 1 d., į užsienį buvo parduotos 32 423 M1 ir N1 klasės TP, kurių dalyvavimas eisme sustabdytas. Atkreiptinas dėmesys, kad parduodant TP užsienio piliečiui, automobilio nuosavybės perleidimo procesas yra paprastesnis – pardavimą deklaruoja tik Lietuvos gyventojas, o TP įsigijusiam užsieniečiui nereikia daryti nieko. Pateikus perleidimo deklaraciją, buvusio savininko deklaravimo kodas (SDK) panaikinamas, o TP automatiškai išregistruojama.
„Įvertinę „Regitros“ pateiktus duomenis ir Lietuvoje galiojančius teisės aktus matome akivaizdžią problemą. Dėl TP registravimo ir išregistravimo spragų bei dėl to, kad ENTP savininkai ir valdytojai realiai neturi jokios atsakomybės, nėra suinteresuoti perduoti savo atlieka tapusios TP legaliam atliekų tvarkytojui, Lietuvoje susidaro sąlygos nelegaliam automobilių ardymui. Kaip tai vyksta? Savininkas perleidžia automobilį nelegaliam ardytojui, o pasibaigus privalomosios techninės apžiūros dokumento galiojimui TP leidimas dalyvauti eisme yra sustabdomas. Tačiau asmuo neribotą laiką gali turėti neribotą kiekį TP, kurių dalyvavimas eisme sustabdytas – niekas jų netikrina ir nekontroliuoja. Įtarimų kelia ir TP pardavimas į užsienį, nes sudarant tokį sandorį automobilis yra lengvai išregistruojamas, tačiau nėra sistemos patikrinti, ar pirkėjas iš užsienio tikrai jį įsigijo ir išvežė į užsienį“, – teigia A. Skinulis.
Šešėlinė rinka trikdo legaliai veikiančiųjų darbą ir didina aplinkos taršą
Dar 2018 metais Aplinkos apsaugos institutas atliko pirmą Lietuvoje transporto priemonių rinkos bei jų atliekų tvarkymo sistemos vertinimą, buvo nustatyta, kad kasmet beveik 9 proc. Lietuvoje naudojamų TP tampa nebetinkamomis tolesniam naudojimui – atliekomis, o 82 proc. Lietuvoje susidariusių ENTP išardoma neteisėtai.
„Tuo metu buvo suskaičiuota, kad dėl neteisėto TP tiekimo vidaus rinkai valstybė per metus galimai nesurenka mokesčių nuo 256 mln. eurų gautinų pajamų už naudotų automobilių pardavimą, o dėl neteisėto ENTP ardymo valstybė per metus galimai nesurenka mokesčių nuo 33 mln. eurų gautinų pajamų už priduotas atliekas. Praėjo keleri metai, tačiau teisės aktuose vis dar yra spragų, kuriomis gali pasinaudoti veiklos apimtis slepiantys ar nelegaliai veikiantys ardytojai. Dėl to valstybė ir toliau netenka didžiulių nesurenkamų mokesčių sumų, o gyventojai kenčia dėl aplinkos taršos“, – kalba A. Skinulis.
Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos (ENTPTA) vadovui Vladimirui Jankoit tokia situacija kelia apmaudą.
„2024 m. sausio 1 d. Lietuvoje buvo registruota 1,7 mln. M1 ir N1 klasės TP, iš jų gali susidaryti apie 153 tūkst. ENTP. Turint omenyje, kad viename automobilyje yra apie 0,7 kg šaltnešio, kuris yra šiltnamio efektą sukeliančios dujos (ŠESD), skaičiuojama, kad pastaraisiais metais susidariusiose ENTP iš viso buvo 107 tūkst. kg ŠESD. Jeigu ENTP ardoma nelegaliai, ŠESD patenka į aplinką“, – teigė V. Jankoit.
Pasak V. Jankoit, pergudravę šiuo metu veikiančią sistemą nelegalūs automobilių ardytojai gali dalyvauti rinkoje, nelegaliai ardyti TP, o bevertes atliekas šalinti neteisėtai – pamiškėse, nelegaliuose ir legaliuose sąvartynuose: „Tokiu būdu ENTP atliekos kaupiasi, teršia aplinką šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis ir kitomis medžiagomis, taip pat yra neišnaudojamas jų potencialas – ENTP atliekos nėra perdirbamos, nėra atgaunamos tokiose atliekose esančios vertingos medžiagos, kurios gali būti panaudotos naujiems gaminiams, nėra taupomi gamtos ištekliai.“
V. Jankoit pabrėžė, kad tinkamai sutvarkius LR Atliekų tvarkymo įstatymą ir kitus teisės aktus bei atsiradus realiai savininkų bei gamintojų ir (ar) importuotojų atsakomybei už turimas ENTP, būtų mažinamas šešėlis, legaliai surenkama, perdirbama ir paruošiama pakartotiniam naudojimui daugiau ENTP atliekų. Tokiu būdu būtų mažinama aplinkos tarša, taupomi gamtos ištekliai, prisidedama prie ŠESD emisijų mažinimo.
Siūlo tobulinti teisės aktus
Todėl Aplinkos apsaugos institutas ir ENTPTA siūlo įteisinti savininkų atsakomybę už savo turimo ENTP sutvarkymą. Pasak ekspertų, tai gali užtikrinti ekonominės sankcijos neatsakingiems savininkams, kurių TP leidimas dalyvauti eisme yra sustabdytas ilgiau nei 2 metus. Taip pat yra siūloma LR Atliekų tvarkymo įstatyme pakeisti ENTP apibrėžimą jį papildant, kad ENTP yra ta, kurios leidimas dalyvauti eisme yra sustabdytas ilgiau nei 2 metus dėl to, kad ji neturi galiojančio privalomosios techninės apžiūros dokumento. Galiausiai, spręsti problemą padėtų Transporto priemonių pripažinimo eksploatuoti netinkamomis transporto priemonėmis kontrolės tvarkos apraše numatyto nurodymo tikrinti TP, kurių dalyvavimas eisme sustabdytas ilgiau nei 2 metus, vykdymas.
Pagal ES direktyvą, kuri taikoma ir Lietuvai, beveik visos ENTP atliekos turi būti panaudotos pakartotinai ar perdirbtos ir tik 5 proc. šių atliekų gali būti teisėtai pašalinama. Tiesa, gyventojams patiems ardyti senus automobilius yra draudžiama, todėl legaliai ardyti ENTP gali tik leidimą tuo užsiimti bei specialių žinių turintys fiziniai ir juridiniai asmenys, o susidariusias atliekas privaloma tinkamai sutvarkyti.
Šis straipsnis yra Visuomenės informavimo ir poveikio klimato kaitai projekto dalis. Projektas finansuojamas Klimato kaitos programos, kurią administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, lėšomis.
Nuotrauka – Canva.com.
