Augant pasaulio gyventojų skaičiui, mažėjant vandens ir kitų gamtinių išteklių, klimato kaita gali paskatinti sparčius ir radikalius struktūrinius pokyčius paveiktų šalių demografijoje, ekonomikoje bei vidaus ir išorės politikoje. Todėl sprendžiant problemas, su kuriomis dėl klimato kaitos susiduria visas pasaulis, ypač svarbu mažinti CO2 emisijas energetikos, transporto, žemės ūkio ir pramonės sektoriuose, kur jų susidaro daugiausia ir kuo plačiau visą visuomenę informuoti apie šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo būtinybę bei pristatyti kuo daugiau galimybių, kaip prie to prisidėti ir netgi gauti naudos.
Pasak Vilniaus universiteto klimatologo prof. dr. Egidijaus Rimkaus, Aplinkos apsaugos instituto konferencijoje „Tvarumas, kuris apsimoka 2023“ pristačiusio pranešimą apie tai, kodėl klimato kaita turi būti svarbi verslui, pirmiausia vertėtų panagrinėti globalias klimato pokyčių realijas.
Pasak jo, nepaisant tarptautinių susitarimų CO2 emisijos iš fosilinio kuro ne tik nekrinta, bet net didėja, o 2023-aisiais, kai itin stipriai veikė ir El Nino reiškinys, prognozuojama absoliučiai rekordinė oro temperatūra, kuri 0,1-0,2 °C viršys prieš tai buvusias reikšmes.
„Kartais mes labai pozityviai žiūrime, kaip viskas keičiasi, bet dažniausiai tai apsiriboja Europos Sąjunga, o to nepakanka“, – įsitikinęs E. Rimkus ir primena prieš porą metų Saudo Arabijos princo Abdulazizo bin Salmano, vieno galingiausių žmonių pasaulio naftos versle ištartus žodžius, kad „mes būsime tie, kurie išgausime paskutinį naftos lašą“.
Egidijus Rimkus
Klimato kaita turi rūpėti visam pasauliui
E. Rimkus pabrėžia, kad klimato kaita turėtų rūpėti viso pasaulio visuomenei, nes išbalansuota klimato sistema gali išbalansuoti ekosistemas, o tai, savo ruožtu, gali sukelti socialinius konfliktus. Tuoj pat jis pateikia ir klasikinį pavyzdį, kaip Arabų pavasaris 2010-aisiais iš esmės prasidėjo dėl Rusijoje vyravusių sausrų.
„2010-aisiais, prieš pat Arabų pavasarį Rusijoje buvo labai didelė sausra, labai didelė karščio banga, 33 proc. krito kviečių derlius ir D. Medvedevas, tuometinis Rusijos prezidentas, paskelbė embargą kviečių eksportui. Visame pasaulyje šoktelėjo kviečių kainos, maisto kainos pakilo, o kadangi Artimieji Rytai ir Šiaurės Afrika yra pagrindiniai kviečių importuotojai, žmonės išėjo į gatves. Demokratija, šūkiai ir visa kita buvo vėliau, bet pirmiausiai žmonės į gatves išėjo dėl maisto kainų kilimo. Suirutė, kuri prasidėjo daugelyje šalių – Jemene, Sirijoje, Libijoje – tęsiasi iki šiol ir tai priklauso nuo daugelio dalykų. Sirijos problemą iš dalies labai daug lemia tai, kad nuo 2006 iki 2010 metų ten buvo megasausra, didžiausia per visą Sirijos istoriją, o maksimumas pasiektas 2008-aisiais. Apie 2 mln. Sirijos gyventojų, apie dešimtadalis populiacijos, per vienus metus išvažiavo iš kaimų į miestus, miestuose kilo įtampos, ir didele dalimi todėl ir prasidėjo civiliniai neramumai“, – aiškino E. Rimkus.
Tiesa, pasak E. Rimkaus, jeigu šalis yra turtinga ir turi išvystytus gerus institucinius gebėjimus, kaip, pavyzdžiui, Saudo Arabija ar Turkija, dėl išbalansuotos klimato sistemos kilusius socialinius konfliktus, ji gali sugebėti suvaldyti, kol šie nevirto teritoriniais ar regioniniais karais.
„Bet daugelis valstybių to negali padaryti. O jeigu pasižiūrėsime į demografinių skaičių dinamiką, tai pamatysime, kad didžiausia problema, kuri mums kyla dėl klimato kaitos yra Afrikos regione, o ne Pietryčių Azijoje, į kurią dažnai atkreipiame dėmesį“, – sako E. Rimkus.
Didėjant gyventojų skaičiui, ypač Afrikos žemyno šalyse, ir prognozuojant intensyvius klimato pokyčius, tai tampa didžiule grėsme ne tik šiam regionui, bet ir aplinkinėms teritorijoms.
„Gyventojų skaičius Azijos šalyse stabilizuojasi, jis smarkiai nebedidėja. Tačiau Afrikos žemyne 1990-aisiais buvo 600 mln., 2020-aisiais – 1,2 mlrd., 2050-aisiais turėsime 2,5 mlrd., o amžiaus pabaigoje – 4,5 mlrd. gyventojų. Tai yra regionas, kuris yra absoliučiai pažeidžiamas klimato kaitos, ir dėl to, kad ten poveikis stiprus, ir dėl to, kad ten instituciniai gebėjimai susitvarkyti su krizėmis yra labai menki. Tad keliolika tūkstančių pabėgėlių, užplūdusių Lampedūzos salą, yra maža problema“, – kalba E. Rimkus.
Aplinkos apsaugos instituto organizuojamoje konferencijoje „Tvarumas, kuris apsimoka 2023“ kalbėjęs E. Rimkus akcentuoja, kad klimato kaita kelia tiesioginę grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
„Tą pripažįsta ir NATO, teigia, kad tai yra grėsmė visoms pasaulio valstybėms. Bet Lietuvai tai yra ypatingai svarbu. Tai yra svarbu, nes yra paveikiama ir Europos Sąjunga, kaip bendrija, ir Lietuva tiesiogiai per migrantų srautus, per tiekimo grandinių trūkinėjimus, kitas problemas. Galų gale tai yra gamtinės aplinkos degradacija“, – pabrėžia E. Rimkus.
Klimato kaita gali atnešti ir naujų galimybių
Regionui, kuriame yra Lietuva, dėl klimato kaitos prognozuojama daugiau lietaus, audrų ir karščio bangų. E. Rimkus mano, kad Lietuva ir jos institucijos su šiais pokyčiais sugebės susitvarkyti, o žemės ūkio ir turizmo sektoriams tokie pokyčiai netgi gali atnešti naudos ar naujų verslo galimybių.
Kalbėdamas apie klimato kaitos poveikį verslui E. Rimkus teigia, kad šioje srityje kylančias rizikas galima skirstyti į tris grupes: fizinės, tranzitinės ir reputacinės. Fizinės rizikos apima tiesioginius gamtos reiškinius, tranzitinės rizikos susijusios su teisiniais ir politiniais pokyčiais, o reputacinės rizikos atsiranda dėl visuomenės reakcijos į verslo veiklą.
Verslui keliami vis didesni su poveikiu aplinkai susiję reikalavimai, skatinimas efektyviau naudoti gamtos išteklius gali ir pasitarnauti, atnešti naujų galimybių.
„Verslui gali būti naudinga investuoti į saulės, vėjo energiją, atnaujinti įrangą, sumažinti išlaidas. Gal trumpalaikėje perspektyvoje tai atrodo didelės investicijos, bet ilgalaikėje perspektyvoje duoda naudą. Be to, galima kurti naujus produktus, naujas paslaugas. Ekologija atveria naujas galimybes, padeda rasti naujus vartotojus. Žmonės vartoja tai, kas jiems apsimoka, aš pats turiu nutolusią saulės elektrinę, nes pasiskaičiavau, kad man tai apsimoka. Kai apsimoka, tai ir verslas jaučia. Šiemet buvo pirmi metai, kai investicijos į saulės energiją viršijo investicijas į naftą. Tikiuosi, kad žalumas apsimokės ir ateityje“, – sako E. Rimkus ir priduria manantis, kad verslas – vienintelė reali jėga, galinti pakeisti situaciją klimato kaitos fronte, tik jį reikia skatinti, versti ar provokuoti.
Tarptautiniais susitarimais yra pripažinta dėti pastangas, kad temperatūra pasaulyje nekiltų daugiau kaip 1,5 °C. Siekiant įgyvendinti šio susitarimo nuostatas, visos šalys ir kiekviena atskirai, turi riboti ir teisiškai reglamentuoti didžiausią CO2 kiekį sukeliančias veiklas – energetiką, transportą, pramonę ir žemės ūkio gamybą.
Klimato kaita yra iššūkis, tačiau vartotojams renkantis žalesnes alternatyvas, mažinant CO2 emisijas transporto, žemės ūkio ir pramonės srityse bei skatinant žaliąją energetiką, galime prisidėti prie globalios problemos sprendimo ir kartu kurti saugią aplinką.
Šis straipsnis yra Visuomenės informavimo ir poveikio klimato kaitai projekto dalis. Projektas finansuojamas Klimato kaitos programos, kurią administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, lėšomis.
Nuotraukos – Aplinkos apsaugos instituto ir Canva.com.
